Paprastai yra keletas skirtingų variantų, kaip gabenti krovinį iš pradinės vietos į paskirties vietą. Tinkamiausia transporto rūšis priklauso nuo transporto maršrutų tarp išvykimo ir paskirties vietos. Jei jums reikia, pavyzdžiui, gabenti krovinius iš Niujorko į Amsterdamą, gabenimo keliais ir geležinkeliu galimybė neįtraukiama.
Renkantis efektyviausią krovinio transportavimo būdą, atsižvelkite į tai, kaip greitai jūsų krovinys turi pasiekti paskirties vietą (tranzito laikas) ir koks yra jūsų transportavimo biudžetas (transportavimo kaina). Daugeliu atvejų greitesnis transportavimas, tokių baldų kaip lovos reiškia didesnes transporto išlaidas, tačiau taip būna ne visada.
Renkantis efektyviausią transportavimo būdą, be pristatymo laiko ir kaštų, reikėtų atsižvelgti ir į krovinio kainą bei jo matmenis. Šis straipsnis padės geriau suprasti skirtingų transporto rūšių skirtumus, kad galėtumėte priimti protingesnius tiekimo grandinės sprendimus.
Pasaulio krovinių gabenime dažniausiai naudojamos transporto rūšys
Remiantis naujausia statistika, 70% pasaulio krovinių gabenama jūra, 18% – keliais, 9% – geležinkeliu, 2% – vidaus vandenų keliais ir mažiau nei 0,25% – oro transportu.
ES naudojamų transporto rūšių pasiskirstymas yra toks:
- Kelių transportas – 49,3 proc.
- Jūrų transportas – 32,3 proc.
- Geležinkelių transportas – 11,2 proc.
- Vidaus vandens keliai – 4,0% ir
- Naftotiekiai 3,1 proc.
Transporto rūšys
Pasaulyje yra 4 pagrindinės transporto priemonių kategorijos:
- krovinių gabenimas jūra (arba jūrų transportas),
- krovinių gabenimas oro transportu (oro transportas),
- krovinių gabenimas geležinkeliais ir
- kelių transportas.
Be to, yra multimodalinis (mišrus) transportas, o tai reiškia kelių skirtingų transporto rūšių derinį.
Apibendrintai galima teigti, kad oro transportas yra greičiausia ir brangiausia krovinių gabenimo rūšis. Dideliems krovinių kiekiams ir, kur įmanoma, krovinių gabenimas jūra turi mažiausią transportavimo sąnaudų lygį, tačiau taip pat reikalauja daugiausiai laiko. Kažkur per vidurį yra kelių transportas ir geležinkelių transportas. Krovinių gabenimas yra lanksčiausias pervežimo būdas, tačiau didesnių siuntų ir didesnių atstumų atveju pervežimas geležinkeliu turi nemažai privalumų.
Jūrų transportu gabenimas
Pasaulinėje prekyboje jūrų transportas yra pagrindinė prekių gabenimo rūšis. Jie taip pat vadinami pasaulinės prekybos kraujotakos sistema. Jūrų transportas yra geriausias būdas pristatyti didelius krovinių kiekius, daugeliui didelių krovinių tai iš tikrųjų yra vienintelė galimybė (jei oro transportas netinka).
Didžiausi jūrų konteinerių laivai gali priimti daugiau nei 20 000 konteinerių.
Jūrų transporto privalumai
Jūrų pervežimas turi mažiausią vieneto kainą, lyginant su kitomis pervežimo rūšimis, tačiau dažniausiai transportavimo laikas yra ir ilgiausias. Pervežant į užsienį, jei krovinio dydis ir svoris yra per dideli gabenti oro transportu, vienintelis pasirinkimas yra gabenimas jūra.
Dauguma pigių birių krovinių, tokių kaip grūdai, geležis, anglis ir kt., gabenami jūra. Jūrų transportui pirmenybė teikiama ir dideliems ir sunkiems kroviniams, tokiems kaip mineralai, metalai ir pan., kurių tiesiog neįmanoma ekonomiškai gabenti oro transportu.
Krovininiai konteineriai
Didžioji dalis krovinių gabenama jūra konteineriuose. Pagrindiniai jūrų krovinių konteinerių tipai yra šie:
- standartinis konteineris, dar vadinamas sausu konteineriu;
- didelės talpos konteineris;
- atidarytas viršutinis konteineris
- plokščias konteineris;
- plokščias konteineris;
- šaldytuvo konteineris.
Krovinių konteineriai yra tikslaus dydžio, kad juos būtų galima krauti į didžiulius jūrų laivus, pavyzdžiui, LEGO kaladėles. Dažniausiai naudojami 20 pėdų (išoriniai matmenys 6090 mm x 2440 mm x 2590 mm) ir 40 pėdų (12180 mm x 2440 mm x 2590 mm) konteineriai. Taip pat naudojami ilgesni 45 pėdų konteineriai, taip pat aukštesni (didelės talpos) ir platesni (platesni nei standartiniai) konteineriai.
Krovinių gabenimas oro transportu
Krovinių gabenimas oro transportu yra geriausias būdas gabenti prekes, kurias reikia greitai pristatyti į paskirties vietą ir minimalų atsargų lygį. Pusė tarptautinių oro transporto krovinių gabenama keleivinių orlaivių krovinių triume, o kita pusė – oro kroviniais.
Priklausomai nuo naudojamo orlaivio, gabenant oru yra taikomi krovinio dydžio ir svorio apribojimai. Didžiausias krovininis lėktuvas pasaulyje yra An-225 (dar žinomas kaip Mriya). Jis gali gabenti per 180 tonų krovinių. Vienas iš oro transporto trūkumų yra didelis CO2 išmetimas vienam kilogramui vežamo krovinio. Palyginti su kitomis transporto rūšimis, kelionės lėktuvu yra didžiausios.
Kartais tarp tarpinių oro uostų krovinys gabenamas antžeminiu transportu (road feeder service) pakeliui į galutinės paskirties oro uostą, tačiau vis dėlto laikomas oro kroviniu.
Oro transporto privalumai
Oro transportas yra greičiausia, bet kartu ir brangiausia krovinių gabenimo rūšis. Nors oro transportas sudaro tik nedidelę viso tarptautinio krovinių srauto dalį, tai yra svarbi transporto rūšis daugeliui pramonės šakų, tokių kaip aukštųjų technologijų, automobilių, medicinos ir kt., kur reikia skubiai gabenti krovinius.
Oro transportui skirti apdorojimo procesai yra greičiausi, o dokumentacija gerai struktūrizuota, todėl apdorojimas užtrunka trumpiau. Oro transportas leidžia greitai išsiųsti prekes į beveik bet kurią pasaulio vietą.
Krovinių gabenimas sunkvežimiais
Sunkvežimiais yra labiausiai paplitęs krovinių gabenimas vidaus maršrutais. Pavyzdžiui, Europoje krovinių gabenimas keliais sudaro apie pusę visų pervežamų krovinių. Kartu, žinoma, reikia atsižvelgti ir į tai, kad tarptautiniams oro, geležinkelių ir jūrų pervežimams pristatymas iš pakrovimo vietos į tarptautinį oro uostą ar jūrų uostą vykdomas kelių transportu. Tas pats pasakytina ir apie galutinį prekių pristatymą į gavėjo vietą.
Įprasta Europoje priekaba yra 13,6 metro ilgio ir talpina iki 33 euro padėklus. Nors krovininis kelių transportas yra gana lanksti transporto rūšis, tačiau krovinių vežimo keliais efektyvumui įtakos turi oro sąlygos, kelių sąlygos ir eismo intensyvumas.
Pastaraisiais metais kelių transportas patiria sunkumų dėl sunkvežimių vairuotojų trūkumo Krovinių gabenimas geležinkeliais
Istoriškai geležinkelių transportas vaidino svarbų vaidmenį tarptautiniame krovinių gabenime. Nors geležinkelių transporto dalis pasaulinėje krovinių pervežimo apimtyje pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo, vis dėlto nuo 2015 metų krovininių konteinerių vežimas geležinkeliais iš Kinijos į Europą sparčiai auga.
Kalbant apie pervežamus tonkilometrius vienam suvartotos energijos vienetui, geležinkelių transportas gali būti efektyvesnis nei kitų rūšių transportas.
Palyginti su kelių transportu, krovinių gabenimas geležinkeliu yra ekonomiškesnis, ypač gabenant dideliais atstumais.
Vieną prekinį traukinį gali sudaryti daugiau nei 100 vagonų ir jam valdyti reikia tik vieno mašinisto. Ilgiausias pasaulyje krovininis traukinys važiuoja Pietų Afrikoje 861 kilometro Sishen-Saldana linija. Esant maksimaliai apkrovai, jį sudaro 375 vagonai, kurių bendras ilgis 4,1 km.
Multimodalinis (mišrus) pervežimas
Multimodalinis transportas apjungia mažiausiai dvi skirtingas transporto rūšis, tokias kaip geležinkelis, jūra, oro ir kelių transportas. Kai kuriuose maršrutuose multimodalinis pervežimas sumažina tranzito laiką arba sumažina prekių gabenimo išlaidas.
Kartais multimodalinis pervežimas yra vienintelis būdas gabenti prekes į sunkiai pasiekiamas vietas.
Mišrus transportas geležinkeliu ir sunkvežimiais
Geras pavyzdys šiuo atžvilgiu yra prekių gabenimas iš Kinijos geležinkeliu į Lenkiją ar Vokietiją, o vėliau jų gabenimas keliais iš ten į galutinę paskirties vietą Europoje. Šis sprendimas leidžia pristatyti prekes maždaug dvigubai greičiau nei jūra, o kartu ir daug pigiau nei pervežimas oru.
Visos pagrindinės transporto įmonės, tokios kaip DHL, UPS, Kuehne+Nagel ir DB Schenker, siūlo transportą geležinkeliu/keliu Šilko kelių tinkle iš Kinijos į Europą.
Šaltinis: baldaiska.lt
