Lietuvos vairuotojų nuomone, eismo situaciją geriausiai gerintų griežtos priemonės.
Paklausti, kokios priemonės labiausiai paskatintų vairuotojus kelyje elgtis atsakingiau, draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ surengtos apklausos dalyviai minėjo tokias poveikio priemones: didesnes baudas (51 proc.); dažnesnius policijos reidus (51 proc.); draugiškesnius, kelių eismo taisykles primenančius, ženklus (36 proc.); sukėlus avariją, didesnę privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainą (35 proc.); socialines saugaus eismo reklamas ir kitas vaizdines priemones (30 proc.).
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto, Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskis teigė, kad Lietuvoje bendra eismo kultūra gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Todėl suprantamas vairuotojų prielankumas griežtesnėms priemonėms, kurios duoda staigų efektą.
„Finansinės poveikio priemonės labai greitai koreguoja vairuotojų elgesį – tuo buvo galima įsitikinti 2007 metais, kuomet buvo sugriežtinta vairuotojų atsakomybė ir pasiektas labai greitas efektas. Socialinė reklama ir kitos švietimo priemonės irgi veikia, bet jos yra ilgalaikės priemonės, todėl jų poveikį sunku įžiūrėti trumpuoju periodu. Jas reikėtų diegti nuo darželio ir mokyklos ir tada gatvėse po dešimtmečio kito važinės visai kito mentaliteto ir mąstymo vairuotojai“, – nurodė ekspertas.
Tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų vairavimo ypatumus ir nuostatas, metu apklausta 18–74 metų 1000 šalies gyventojų, kurie vairuoja transporto priemones.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai metais šalyje eismo įvykių metu žuvo 241, o buvo sužaloti 3777 asmenys. Tai mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės pradžios. Beveik pusę avarijų įvyko susidūrus transporto priemonėms, dar trečdalis – vairuotojams užvažiavus ant pėsčiųjų. Transporto priemones registruojančios valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra registruota apie 1,5 mln. transporto priemonių.
